Vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektas: kas tai ir kaip jį naudoti filmuose.
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektas (dar vadinamas Hičkoko arba „Vertigo“ efektu) keičia perspektyvą, derindamas kameros judėjimą pirmyn arba atgal ant vežimėlio su tuo pačiu metu atliekamu priartinimu ar nutolinimu. Sužinokite, kaip šį efektą galima panaudoti emocijoms sustiprinti ar įtampai sukurti jūsų projektuose.
Išbandyti dabar|Išbandyti dabar „{{premiere}}“ Naršykite „{{premiere}}“
PEREITI Į SKYRIŲ
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo apibrėžimas
Kas išrado vežimėlio / nutolinimo priartinimą?
Kam naudojamas vežimėlio / nutolinimo priartinimo efektas?
Įranga, reikalinga vežimėlio / nutolinimo priartinimui sukurti
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo kadrų pavyzdžiai.
Sukurkite vežimėlio priartinimą / nutolinimą „{{premiere}}“ programoje.
Patarimai, kaip sėkmingai sukurti vežimėlio priartinimą / nutolinimą.
Dramatiškai iškreipkite vaizdą naudodami vežimėlio priartinimą / nutolinimą.
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas iškreipia scenos foną, kai kamera juda pirmyn arba atgal ant vežimėlio ir tuo pačiu metu objektyvas priartinamas arba nutolinamas. Šis dėmesį patraukiantis efektas perteikia emocinį pokytį ir gali būti sukurtas tiek filmavimo metu, tiek po filmavimo – baigiamųjų filmo darbų metu.
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo apibrėžimas
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas, dar vadinamas „Vertigo“ efektu arba Hičkoko priartinimu, yra kino technika, kai kamera juda pirmyn arba atgal, tuo pačiu metu objektyvą priartinant arba nutolinant priešinga kryptimi. Taip sukuriamas siurrealistinis vaizdinis efektas. Pagrindinis objektas išlieka tokio pat dydžio, o fonas atrodo tarsi išsitempiantis arba susispaudžiantis.
Kaip ir bet kurią kitą filmavimo techniką, kadrą ar kameros kampą, vežimėlio priartinimą / nutolinimą svarbu naudoti tikslingai – siekiant sustiprinti pasakojimą.
Ar vežimėlio priartinimas / nutolinimas (dolly zoom) ir vežimėlio kadras (dolly shot) yra tas pats?
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas ir vežimėlio kadras turi bendrą žodį, tačiau tai nėra tas pats dalykas.
Vežimėlio kadras – tai bet koks kameros judesys, kai ji tvirtinama ant vežimėlio arba platformos su ratukais, judančios kartu su objektu, link jo ar nuo jo. Taip kino kūrėjai gali sekti veiksmą arba sukurti dinamišką judesį scenoje, pasitelkdami vežimėlį.
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas, priešingai, yra specifinė vežimėlio kadro rūšis. Kino kūrėjai veža kamerą ant vežimėlio pirmyn arba atgal, tuo pat metu priartindami ar nutolindami objektyvą priešinga kryptimi – taip išlaikomas nepakitęs pagrindinio objekto dydis, tačiau keičiamas fono mastelis.
Kas sukūrė vežimėlio priartinimą / nutolinimą ir iš kur kilo pavadinimas „Vertigo“ efektas?
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektą sukūrė Irmins Roberts – operatorius, dirbęs prie Alfredo Hičkoko filmo „Vertigo“. Hičkoko idėjai priskiriama koncepcija, tačiau būtent Robertsas sukūrė konkrečius kameros ir objektyvo judesius, leidusius pasiekti norimą rezultatą. Nors tiksli pavadinimo „Vertigo efektas“ kilmė nežinoma, jis buvo įkvėptas šio filmo.
Hičkokas norėjo perteikti apsvaigimo ar galvos svaigimo pojūtį, kurį šis trikdantis priartinimas puikiai atspindi scenoje, kai veikėjas Scottie lipa spiraline laiptine, kamera rodo vaizdą žemyn – nuo laiptų iki pirmojo aukšto – ir pasitelkia legendinį priartinimą, kad žiūrovas pajustų tą patį netikrumo ir svaigulio pojūtį, kurį patiria Scottie.
Nuo pasirodymo filme „Svaigulys“ („Vertigo“) vežimėlio priartinimas / nutolinimas tapo galinga kino kūrimo technika, vizualiai įtaigiai perteikiančia psichologinę įtampą ar vidinį sumišimą.
Kam naudojamas vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektas?
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektas naudojamas tam, kad žiūrovai pajustų intensyvias emocijas ir psichologines reakcijas, kurias išgyvena veikėjai filme. Jis dažnai pasitelkiamas dramose, trileriuose ir siaubo filmuose.
Šį efektą galima naudoti siekiant:
- parodyti staigų veikėjo suvokimą ar šoką;
- kurti įtampą, kai netrukus bus atskleista svarbi informacija;
- imituoti galvos svaigimo ar nerimo pojūtį;
- sukelti nesiorientavimo įspūdį;
- perteikti emocinį atstumą.
Panašiai kaip ir pakreipto kampo kadre (Dutch angle), vežimėlio priartinimas / nutolinimas gali sukurti disbalanso ar siurrealumo jausmą scenoje, todėl šis efektas ypač tinka momentams, kai norima pabrėžti emocinį nestabilumą ar įtampą.
Įranga, reikalinga vežimėlio priartinimui / nutolinimui sukurti.
Norint nufilmuoti vežimėlio priartinimo / nutolinimo kadrą, nereikia sudėtingos ar brangios įrangos – svarbiausia tiksliai suderinti kameros judėjimą ir priartinimą / nutolinimą. Nesvarbu, ar naudojate profesionalią, ar paprastesnę kamerą – su šiek tiek praktikos ir tinkamu pasiruošimu šį įspūdingą, dezorientuojantį efektą galima pasiekti lengvai.
Štai ko jums prireiks, norint sukurti vežimėlio priartinimą / nutolinimą filme:
- Vaizdo įrašymui tinkamos kameros su rankiniu priartinimo valdymu.
- Priartinimo objektyvo, leidžiančio keisti židinio nuotolį kadro metu.
- Vežimėlio su bėgeliais arba rankinio stabilizatoriaus, užtikrinančio tolygų kameros judėjimą.
Mažesnio biudžeto filmavimuose vietoje vežimėlio galima naudoti trikojį su ratukais – jis padės išlaikyti stabilumą. Jei tokio efekto nepavyksta sukurti filmavimo metu arba norite jį įtraukti vėliau, vežimėlio priartinimą galima atkurti ir baigiamųjų darbų metu.
Nesvarbu, ar efektą kuriate filmavimo aikštelėje, ar po filmavimo – vežimėlio priartinimas / nutolinimas išlieka galingas vizualinis sprendimas kuriant vaizdo įrašus.
Skirtingi vežimėlio priartinimo / nutolinimo filmavimo būdai
Galite naudoti vieną iš dviejų metodų vežimėlio priartinimui / nutolinimui atlikti: priartinimą su vežimėliu (dolly zoom-in) ir nutolinimą su vežimėliu (dolly zoom-out). Abu sukuria dramatišką perspektyvos pokytį, tačiau jų paskirtis skiriasi. Tinkamo metodo pasirinkimas priklauso nuo kameros judėjimo krypties (pirmyn arba atgal), priartinimo krypties (priartinimas arba nutolinimas), židinio nuotolio ir norimo emocinio ar pasakojimo poveikio.
Kad šie priartinimai atskleistų visą savo potencialą, būtina užtikrinti, jog kadre būtų pakankamai foninių detalių.
- Vidutinio dydžio kadras yra dažniausiai naudojamas vežimėlio priartinimui / nutolinimui, nes jis išlaiko objektą sufokusuotą ir kartu leidžia aiškiai matyti fono pokyčius.
- Vidutinis bendras planas idealiai tinka, jei norite labiau pabrėžti aplinkos pasikeitimą dėl priartinimo.
- Vidutinis stambus planas naudojamas rečiau, tačiau tai puikus pasirinkimas norint perteikti artimesnius, vidinius emocinius pokyčius.
- Platus kadras yra puikus pasirinkimas, kai siekiama pabrėžti erdvės iškraipymo mastą platesnėje aplinkoje.
Kitoje dalyje išsamiau aptarsime kiekvieną techniką.
1. Vežimėlio priartinimo (zoom-in) technika
Atliekant vežimėlio priartinimą, kamera juda arčiau objekto, tuo pačiu metu objektyvą nutolinant (zoom out). Toks veiksmas sukuria įspūdį, kad fonas plečiasi, o pagrindinis objektas išlieka tokio pat dydžio. Ši technika idealiai tinka perteikti baimės akimirką, augantį suvokimą ar supratimą.
Pavyzdžiui, personažas gali sėdėti prie vakarienės stalo ir leisti laiką su šeima. Staiga jo galvoje atgyja seniai pamirštas prisiminimas. Kamera ant vežimėlio pamažu juda artyn, tuo pačiu metu objektyvas nutolinamas. Rami scenos atmosfera pereina į chaotiška energiją, atspindinčią audrą, kylančią veikėjo viduje.
2. Vežimėlio nutolinimo (zoom-out) technika
Filmuojant vežimėlio nutolinimą, kamera turėtų judėti tolyn nuo objekto, tuo pačiu metu objektyvą priartinant. Toks judesys sukuria įspūdį, kad fonas susispaudžia į vidų. Šis kadras puikiai tinka perteikti atsiribojimo, šoko ar staigios izoliacijos jausmą.
Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti sceną, kurioje paauglys sėdi vienas savo kambaryje po sudėtingos telefono žinutės. Kai jis suvokia gautas skaudžias naujienas, kamera pamažu tolsta, tuo pat metu objektyvą priartindama. Kambario scena atrodo mažėjanti, o sienos – tarsi artėjančios. Taip perteikiamas jausmas, kad personažas užsisklendžia savyje ir jaučiasi vis labiau atitrūkęs nuo jį supančio pasaulio.
Vežimėlio priartinimo / nutolinimo kadrų pavyzdžiai.
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas gali perteikti šoko, suvokimo, emocinio atstumo akimirkas ir daugiau. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, kur šis kadras galėtų geriausiai tikti jūsų filme.
Pavaizduoti baimę ir suvokimą
Moteris pasuka už kampo prastai apšviestame koridoriuje ir pamato silueto šešėlį. Kamera, esanti akių lygyje, juda artyn, tuo pačiu metu objektyvas nutolinamas, išlaikant moterį kadro centre ir ištempiant foną. Šis efektas pabrėžia jos staigų susioerientavimą, kai aplinka tampa neaiški ir auga baimė. Apšvietimas pritemdytas, o ryškesnių ir tamsesnių vietų kontrastas kuria įtemptą atmosferą.
Parodyti psichologinį pokytį
Paauglė mergina yra tualeto kabinoje, o dvi jos draugės įeina į patalpą kalbėdamos apie ją, nežinodamos, kad ji ten yra. Kamera filmuoja akių lygyje ir juda artyn, tuo pačiu metu objektyvas nutolinamas, išlaikant paauglę kadro centre, o aplinkinis pasaulis išsikraipo. Šiltas, natūralus apšvietimas pereina į šaltą, parodydamas psichologinį pokytį.
Padidintie įtampą
Viktorinos dalyvis išgirsta paskutinį klausimą ir suvokia, kad nežino atsakymo. Kamera juda artyn, tuo pačiu metu objektyvas nutolinamas, išlaikant jį kadre, kai žiūrovai ir scenos šviesos atrodo tolsta. Ryškios šviesos sustiprina augančią įtampą, dar labiau pabrėždamos pribloškiantį momentą.
Kaip sukurti vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektą programoje „{{premiere}}“?
Jei filmavimo metu nepavyko užfiksuoti tobulo kameros priartinimo / nutolinimo, nesijaudinkite – šį efektą galima sukurti programoje „Adobe {{premiere}}“. Atlikite šiuos žingsnius, kad redaguodami vaizdo įrašą sukurtumėte šį legendinį priartinimą:
- Pasirinkite norimą medžiagą. Pradėkite nuo lėto kameros judesio – puikiai tinka lėtas vežimėlio judesys pirmyn arba atgal, arba stabilus kadras nuo trikojo ar laikant kamerą rankoje judant į priekį ar atgal. Svarbu, kad fone būtų pakankamai gylio, nes iliuzija priklauso nuo atskyrimo tarp pirmojo plano ir fono.
- Importuokite klipą. Įkelkite savo vaizdo įrašą į laiko juostą ir įsitikinkite, kad mastelis nustatytas – 100 %. Taip turėsite vietos priartinimui, neprarasdami vaizdo kokybės.
- Nustatykite mastelio bazinius kadrus. Pasirinkite klipą ir atidarykite efektų valdymo (Effect Controls) skydelį. Mastelio savybėje įjunkite animaciją (animation on). Pridėkite bazinius kadrus (keyframes) klipo pradžioje ir pabaigoje.
- Jei originalus kadras yra vežimėlio nutolinimas, užfiksuokite bazinio kadro mastelį – taip imituosite priartinimą.
- Jei kadras yra vežimėlio priartinimas, sumažinkite mastelį laiko skalėje – taip imituosite nutolinimą.
- Sulyginkite bazinius kadrus, kad judesys būtų švelnus. Spustelėkite dešiniuoju pelės mygtuku ant bazinių kadrų ir pasirinkite „Ease In“ (greitėjimo) arba „Ease Out“ (lėtėjimo) funkcijas, kad priartinimas atrodytų natūraliai. Jei norite, galite dar labiau sureguliuoti judesio kreives naudodamiesi „Graph Editor“ įrankiu.
- Peržiūrėkite rezultatą. Paleiskite klipą ir, jei reikia, pakoreguokite poziciją bei mastelį, kad pasiektumėte tobulą laiką ir intensyvumą savo vežimėlio priartinimo / nutolinimo kadrui.
Patarimai, kaip sėkmingai naudoti vežimėlio priartinimo / nutolinimo efektą konkrečiam tikslui
Vežimėlio priartinimas / nutolinimas gali sukurti efektingą momentą, kuris sustiprina įtampą, sukelia nerimą ar perteikia personažo vidinį emocinį pokytį. Įtraukus šį kadrą į kadrų sąrašą dar prieš gamybą, bus lengviau viską suplanuoti iš anksto. Toliau pateikiama keletas geriausios praktikos pavyzdžių, padėsiančių sukurti maksimalų efektą.
- Apibrėžkite tikslą Prieš pradėdami ruošti įrangą, pagalvokite, kodėl norite naudoti vežimėlio priartinimą / nutolinimą konkrečioje scenoje – ar siekiate perteikti baimę, suvokimo akimirką, ar kitą emociją. Taip suplanavus bus galima užtikrinti, kad efektas natūraliai įsilies į sceną ir neatrodys dirbtinai.
- Sukurkite kontrastą. Šis kameros judesys labiausiai veikia, kai yra aiškus skirtumas tarp fono ir pagrindinio objekto. Pavaizduokite objektą pirmame plane, o fone naudokite kelių sluoksnių erdvę. Galite pasitelkti priešinį apšvietimą ar spalvų kontrastus, kad dar labiau išryškintumėte objekto išskyrimą iš fono.
- Pasirinkite tinkamą židinio nuotolį. Pastebimam vežimėlio priartinimui / nutolinimui geriausiai tinka vidutinio-teleskopinio atstumo objektyvai – nuo 50 mm iki 135 mm. Per platus objektyvas gali pernelyg iškraipyti vaizdą, o per ilgas – per daug suplokštinti foną.
- Suderinkite judesius. Efektas pavyks tik tada, kai priartinimo / nutolinimo greitis sutaps su vežimėlio judesio greičiu. Išbandykite kelis kartus, kad kameros ir objektyvo judėjimas būtų sinchroniškas.
- Išlaikykite pastovumą. Svarbu, kad pagrindinis objektas visuose kadruose išliktų tokio paties dydžio. Prieš filmuodami kadrą, nustatykite pradinį objekto kadravimo tašką. Galite naudoti rankinį fokusavimą, kad priartinimo metu išlaikytumėte ryškų objektą.
- Stabilizuokite kamerą. Naudokite slankiklį, vežimėlį ant bėgelių arba stabilizatorių, jei filmuojate nešiojama kamera. Jei kamera pernelyg drebės, iliuzija gali nesuveikti.
- Nepersistenkite. Nors šis efektas išsiskiria scenoje, jei jį naudosite per dažnai, tai gali sumažinti įspūdį. Taikykite jį svarbiausiems momentams, kai norite parodyti pokytį.
- Reguliuokite pagal poreikį. Šį efektą gali būti sudėtinga pasiekti, bet, laimei, jei filmavimo metu nepavyksta tobulai, galite jį pridėti baigiamųjų darbų metu.
Ištobulinkite vežimėlio priartinimo ar nutolinimo efektą ir atlikite ar daugiau su „{{premiere}}“.
Vežimėlio priartinimo ar nutolinimo efekto ištobulinimui reikia laiko, tačiau turėdami tinkamus įrankius galite pasiekti norimą kino efektą, kad jūsų filmas būtų sėkmingas. Nesvarbu, ar baigiamuosiuose filmo darbuose atkuriate sudėtingus kameros judesius, ar derinate tobulą kadro laiką – „Adobe {{premiere}}“ padės sukurti išbaigtą, profesionalų, kino ekranui tinkamą filmą.
Kad baigiamieji filmo darbai būtų nepriekaištingi, „{{premiere}}“ – tai pirmaujanti vaizdo montažo programinė įranga, padedanti žengti keliu į filmo sėkmę.