VAIZDO ĮRAŠAS
Kas yra priešingas kadras?
Iš dalies tai kinematografijos, iš dalies – montažo technika, leidžianti kino kūrėjams perteikti emocijas ir parodyti veikėjo požiūrį – tiesiogine ir perkeltine prasme.
Priešingas kadras (shot-reverse shot) – tai patikrintas pasakojimo kūrimo būdas.
Tai vienas seniausių kino kūrimo principų, beveik toks pat senas kaip ir pats Holivudas. Priešingas kadras padeda sukurti vientiso, nenutrūkstamo pokalbio įspūdį, kai montaže kaitaliojami skirtingi kameros rakursai. Tai vadinama tęstinumo montažu – kino magija, sudarant galimybę keliais kadrais pasakoti nuoseklią istoriją. Kai scena jau pristatyta įžanginiame kadre, dažnai naudojamas priešingas kadras, kad parodytume veikėjų sąveiką tarpusavyje ir su aplinka.
Priešingas kadras pradedamas filmuojant veikėją, tada rodomas vaizdas, į ką (žmogų ar objektą) tas veikėjas žiūri (priešingu kampu nei pirmajame kadre), ir galiausiai vėl grįžtama į pradinį kadrą, kad būtų parodyta veikėjo reakcija. Ši dviejų kadrų keitimo pirmyn ir atgal seka gali tęstis tiek, kiek reikia scenai.
„Šis būdas naudojamas nuo senų laikų, nes jis tiesiog veikia“, – sako nepriklausomas kino prodiuseris Nick Escoba. „Jis padeda greitai ir efektyviai papasakoti istoriją.“
Kaip panaudoti priešingą kadrą?
Priešingas kadras (shot-reverse shot) ypač išryškėja dialogo scenose, kai režisierius gali nufilmuoti pokalbį dviem skirtingais kampais ir vėliau, montažo metu, kaitalioti tarp jų, kad sukurtų įspūdį, jog pokalbis vyksta realiu laiku.
„Vienas veikėjas kažką pasako, ir mes matome kito veikėjo reakcijos kadrą“, – aiškina Escobar. „Tada šis atsako, ir mes matome pirmojo veikėjo reakciją – taip tęsiasi pirmyn ir atgal.“
Tačiau filmuojant pokalbį pagal priešingo kadro struktūrą galima taikyti įvairius būdus. Pavyzdžiui, kai kurie kino kūrėjai renkasi vieno veikėjo kadrus, kai kiekviename kadre matomas tik vienas personažas. Tokie kadrai dažnai vadinami žiūros kampo kadrais (point-of-view), nes žiūrovams susidaro įspūdis, kad jie mato veiksmą kiekvieno veikėjo akimis.
Kiti režisieriai pasitelkia filmavimą per petį, kai kadre matoma dalis veikėjo nugaros ir peties, o pagrindinis dėmesys sutelkiamas į pašnekovą. „Kartais tai vadinama „purvinu“ kadru, nes į kadrą patenka papildomų elementų“, – teigia Escobar. „Pasirinkimas, kurį būdą naudoti, priklauso nuo nuotaikos ir emocijų, kurias norima perteikti.“
Kad galėtumėte naudoti priešingą kadrą, scenoje net nereikia dviejų veikėjų. Kai priešingas kadras derinamas su įterptiniu kadru (cutaway), rodančiu tam tikrą daiktą scenoje, galima parodyti veikėjo emocinę reakciją į tą objektą ar aplinką.
„Pavyzdžiui, galima parodyti veikėją, kuris pastebi ant stalo gulintį laišką, o tada – priešingą kampą, kuriame matome veikėją, žiūrintį į laišką, kadre parodant tik mažą voko dalį“, – pasakoja režisierius ir operatorius Padraic O’Meara. „Tada galime pamatyti, kaip tas žmogus jaučiasi dėl paimto laiško. Galbūt jis pradeda verkti. O jei kadre laiško nebūtų, nežinotume, kodėl jis verkia.“
Planuojant priešingą kadrą (shot-reverse shot)
Ruošiantis filmuoti sceną, kurioje bus naudojamas priešingas kadras, svarbu iš anksto suplanuoti kameros kadrus ir aktorių judėjimą, kad nebūtų pažeista 180 laipsnių taisyklė.
„Iš esmės, kad ir kur pastatytum kamerą, gali rodyti tik tai, kas yra 180 laipsnių spinduliu nuo jos padėties“, – aiškina Escobar. „Tai padeda žiūrovams orientuotis. Jei filmuoju priešingą kadrą su dviem veikėjais, kurie kalbasi, ir viename kadre vienas jų žiūri į dešinę, tai kitame kadre kitas turi žiūrėti į kairę – taip jų žvilgsniai sutaps ir atrodys, kad jie iš tikrųjų bendrauja tarpusavyje.“
Atsižvelgiant į kadro dydį ir kameros kadro ryškumo gylį, reikia pasirūpinti, kad kiekvieno veikėjo fonas atitiktų jo vietą, kaip tai parodyta „meistro“ plane.
„Labai svarbu suprasti filmavimo aplinkos trimatį išdėstymą, kai filmuojamas priešingas kadras“, – sako O’Meara. „Tai ypač svarbu planuojant apšvietimą, kuris turi padėti išlaikyti nuotaiką ir vizualinį nuoseklumą.“ Pavyzdžiui, jei viename kadre veikėjo petį apšviečia šviesa iš dešinės pusės, kitame kadre, kai matome jo veidą, šviesa taip pat turėtų kristi iš dešinės.
Naudokite priešingą kadrą, kad atskleistumėte veikėjų charakterius.
Be to, kad šis būdas leidžia parodyti dviejų veikėjų pokalbį, kūrybiškai pasitelkę priešingo kadro struktūrą galite subtiliai atskleisti jų tarpusavio santykius. Jei norite parodyti, kad vienas veikėjas yra silpnesnis ar atsidūręs nepalankioje padėtyje, jo kadrus galima filmuoti iš viršaus – taip jis atrodys mažesnis. O jei siekiate perteikti veikėjo galią ir kontrolę, filmuokite jį iš apačios – kad jis atrodytų didesnis, dominuojantis ir valdingesnis ekrane.
Kameros judesiai taip pat gali atskleisti besikeičiančius veikėjų santykius. Pavyzdžiui, Christopher Nolan filme „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“) policijos apklausos scena su Džokeriu filmuojama statiškais, nejudančiais kampais. Tačiau kai scenoje pasirodo Betmenas ir imasi agresyvesnės apklausos, jų dialogas filmuojamas nešiojamomis kameromis – staigūs, nenuspėjami judesiai subtiliai perteikia kylantį chaosą ir įtampą tarp šių dviejų veikėjų.
„Kai kalbame apie komunikavimą, tai yra kur kas daugiau nei tik teksto sakymas“, – teigia O'Meara. „Yra potekstė, emocijos, būdas, kaip veikėjai perduoda ir priima informaciją. Svarbu tai perteikti tinkamai – ir būtent čia priešingi kadrai gali pasitarnauti.“
https://main--cc--adobecom.aem.page/cc-shared/fragments/products/premiere/do-more-with-premiere