Virtualioji realybė (VR) suteikia galimybę judėti visiškai įsivaizduojamoje erdvėje, dirbtinėje aplinkoje, kuri egzistuoja vaizduose, bet ne realiame pasaulyje. Dar visai neseniai VR buvo daugiausia žinoma kaip siužetinis įrenginys tokiuose mokslinės fantastikos filmuose kaip „Matrica“ ar „Oazė: Žaidimas prasideda“, tačiau dabar tai vis labiau įsitvirtinusi realaus pasaulio technologija, pritaikyta įvairiose srityse: nuo žaidimų ir pramogų iki medicinos ir kariuomenės.
Noro sukurti ir patirti virtualiąją realybę šaknys senesnės nei Keanu Reeves franšizė. Net jei terminas „virtualioji realybė“ buvo sukurtas visai neseniai, pati koncepcija yra bent jau tokia pat sena kaip fotografija. Netrukus po fotoaparato išradimo, naudojant stereoskopus, buvo kuriama trijų matmenų iliuzija naudojant tik du nejudančius vaizdus. Kitas etapas VR istorijoje buvo Morton Heilig 1962 m. išrastas įrenginys „Sensorama“, kuris sujungė apvyniojimo projekcijas ir dirbtinį vėją bei kvapus, išleistus svarbiausiomis akimirkomis, siekiant padidinti patirties autentiškumą (pradinė patirtis buvo žygis dviračiais per Brukliną, Niujorką).
Šiais laikais virtualiosios realybės patirtis tampa vis rafinuotesnė. Inžinieriai ir programuotojai kuria tikrovišką patirtį, kuri reaguoja į kiekvieną fizinį dalyvių judesį, kai jie keliauja per įsivaizduojamus pasaulius, neišeidami iš savo kambarių. VR nebėra naujovė – tai naujoviška priemonė, skirta visoms profesionalioms programoms.