Paralaksinių žemėlapių kūrimo pagrindai.
Kas yra paralaksinis žemėlapis?
Paralaksiis žemėlapis yra tekstūros tipas, paaiškinantis paviršiaus detalių gylį arba aukštį – panašiai kaip topografinis žemėlapis.
Pavyzdžiui, jei žiūrite į 3D grafiką, kuriame pavaizduota plytų siena, be specialiųjų efektų ji atrodo plokščia. Tačiau dėl paralaksinių žemėlapių kūrimo plytų siena atrodo tikroviškiau, nes į plokščią vaizdą įterpiamos įdubusios skiedinio linijos. Ši technologija „apgauna“ akį, manipuliuodama tekstūromis, kad 2D erdvėje jos atrodytų trimatės.
Šią technologiją galima pritaikyti labai įvairiai, pvz.:
- vaizdo žaidimuose;
- filmuose ir animacijoje;
- virtualiojoje ir papildytojoje realybėse;
- žiniatinklio dizaine;
Gylio suvokimo pagrindai.
Jūsų akys ir smegenys kartu apdoroja vaizdinę informaciją ir suvokia gylį. Smegenys gylį nustato pagal binokulinius požymius, kurie lygina kiekvienos akies vaizdus, kad susidarytų vientisas vaizdas. Tai padeda jums įvertinti gylį.
Tačiau dėl monokulinių požymių gylį galime įvertinti ir naudodamiesi tik viena akimi. Perspektyva, šešėliai, santykinis dydis ir tekstūros gradientai suteikia smegenims svarbios informacijos apie gylį.
Paralaksinių žemėlapių kūrimas veikia dėl to, kaip žmogaus smegenys suvokia gylį. Judant artimesni objektai pasislenka labiau nei tolimesni. Paralaksinių žemėlapių kūrimas naudoja šį principą, kad objektų tekstūros keistųsi priklausomai nuo kampo, o tai imituoja gylį, kurį jūsų smegenys tikisi matyti.
Pavyzdžiui, kai važiuojate automobiliu, atrodo, kad arti esantys medžiai greitai slenka, o toli esantys kalnai juda lėtai. Šis judėjimo skirtumas suteikia gylio pojūtį. Paralaksinis žemėlapis imituoja šią patirtį, nes artimos detalės juda šiek tiek daugiau, todėl plokščiame paviršiuje sukuriama gylio iliuzija.