JPEG ir RAW.

Failo dydžiai.

Pagrindinis skirtumas tarp bet kurio JPEG ir RAW failo yra jo dydis. RAW failai yra gerokai didesni nei JPEG (ir bet kurie kiti) atvaizdo failų formatai.

Taip yra todėl, kad juose yra visa neapdorota atvaizdo informacija, užfiksuota skaitmeninio fotoaparato jutikliais, visiškai nesuglaudinta. Kaip ir dirbant su tradicinio fotoaparato juostos negatyvu, RAW faile yra visa originali informacija, todėl galite visiškai valdyti šį failą.

Dėl to jis puikiai tinka dalintis didelio formato aplinkoje, pvz., išplėsti, kad skelbimų lenta būtų pilna. Fotografavimas RAW formatu taip pat reiškia, kad jums reikės didesnės apimties atminties kortelių ir kad jos greitai prisipildys, todėl gali nepavykti nufotografuoti tiek, kiek vienu kartu.

JPEG failai yra daug lengviau valdomi, nes juose esantys duomenys yra suglaudinti. Fotografuojant JPEG formatu, fotoaparato vaizdo procesorius iš esmės jau sukūrė atvaizdą. Jų mažesnis dydis leidžia vienoje vietoje saugoti daugiau failų – fotoaparate, kompiuteryje ar kitame saugojimo įrenginyje.

Vaizdo kokybė.

Pagrindinis fotografavimo RAW formatu privalumas yra tai, kad jūs gaunate aukštos kokybės failus, kuriuos galite redaguoti ir gauti geriausią įmanomą atvaizdą. Užfiksuojant ir išsaugant visą informaciją, pereinančią per jūsų fotoaparato jutiklius, RAW failuose yra platesnis dinaminis diapazonas ir daug didesnis spalvų spektras nei JPEG.

Jei RAW atvaizdas yra nepakankamai arba per daug eksponuotas, dėl platesnio dinaminio diapazono atkūrimas yra daug lengvesnis, nes galima geriau valdyti ryškinimą. Kadangi RAW failai yra be praradimų, neapdoroti ir nesuglaudinti, jie išsaugo savo pirminę aukštą kokybę ir keičiantis jo dydžiui, nesumažėja jo skiriamoji geba.

Kai fotoaparatas suglaudina RAW failą į JPEG atvaizdą, jis suglaudinamas be praradimų. Nors dėl suglaudinimo failas sumažėja, prarasite dalį nuotraukos duomenų ir informacijos, o atvaizdas gali atrodyti grūduotas arba pikseliuotas. Kadangi JPEG yra 8 bitų, taip pat esama spalvų apribojimų, palyginti su RAW failais, kurie gali būti 12 ir 16 bitų.

Redagavimas ir dalijimasis.

Kad galėtumėte atidaryti ir redaguoti RAW failą, turite jį apdoroti ir konvertuoti į JPEG, TIFF ar kitą atitinkamą formatą. Programinė įranga, pvz., „Adobe „Lightroom““, leidžia apdoroti RAW failus, redaguoti ir eksportuoti, pavyzdžiui, JPEG arba PNG formatu – padaryti kopiją, kad vis tiek turėtumėte RAW failą su visa jo informacija.

Kadangi jie tokie dideli, dalintis RAW failais gali būti sudėtinga. Be to, tiems, kurie juos gauna, prireiks atitinkamos programinės įrangos RAW failams atidaryti. Štai kodėl daugelis klientų, spaustuvių ir dizainerių prašo JPEG failo, kad pirmiausia galėtų lengvai jį atidaryti ir peržiūrėti.

JPEG yra vienas iš dažniausiai naudojamų skaitmeninių failų formatų, veikiantis daugelyje šiuolaikinių įrenginių ir programinėse įrangose. Kadangi tai yra rastrinio failo tipas, JPEG galite lengvai atidaryti naudodami daugybę programų, bendrinti el. paštu, socialinėje žiniasklaidoje ir kitais kanalais. Pagrindinis trūkumas yra kokybė, palyginti su RAW failais, ir tai, kad negalima daug redaguoti.

Greitis.

JPEG vaizdai jau apdoroti, todėl juos galima greitai perkelti iš fotoaparato ir atidaryti naudojant redagavimo programinę įrangą arba nusiųsti tiesiai kam nors be tolesnio apdorojimo. Dėl mažesnio dydžio jį perkelti galima greitai, be to, fotoaparatas nesulėtėja fotografuojant.

Naudodami RAW failus, turite atsižvelgti į laiką, kurio prireiks failui apdoroti ir konvertuoti į JPEG, PNG arba TIFF. Tai reiškia, kad prireiks saugoti dvi to paties atvaizdo versijas, o tai užima daugiau vietos saugykloje, todėl ilgiau užtrunkama, kol jie perkeliami ir sukuriamos atsarginės kopijos. Tai taip pat gali sulėtinti fotoaparatą fotografuojant RAW formatu. Tai reiškia, kad sumažėja kadrų skaičius.