Nuo paminklų iki muziejų, nuo namų iki ligoninių: architektūra kasdieniame gyvenime užima itin svarbų vaidmenį. Generatyvinis DI gali padėti architektams greičiau ir efektyviau nei bet kada kurti funkcionalesnes ir inovatyvesnes aplinkas.
Aplinkos kūrimo sudėtingumą įvertinti nelengva, nesvarbu, ar tai visas ribas peržengiantis dangoraižis, laikinas bendruomenės statinys ar net iš pažiūros paprastas nedidelis namelis.
Projektavimas tėra vienas veiksnys sudėtingame architektūriniame procese, į kurį įeina statybos kodeksų nuostatos, konstrukcijų inžinerija, teritorijų įstatymai, aplinkosaugos sistemos, kliento biudžetas ir t. t. Nors tokios technologijos kaip kompiuterio pagalba kurti projektai (angl. „computer-aided design“, CAD), palyginti su eskizavimo laikais, architektūrą gerokai pagreitino, šis procesas vis dar reikalauja milžiniškų protinių ir kūrybinių gebėjimų siekiant sukurti akį traukiantį statinį ar aplinką.
Todėl čia gali padėti generatyvinis DI. „Generatyvinis DI ne tik keičia architektų darbą keisdamas projektavimo etapus ir įprastus būdus rinkti idėjas, bet ir kardinaliai keičia tai, kaip matome, vaizduojame ir įsivaizduojame mus supantį pasaulį. Galiausiai tai transformuoja tai, kaip veikiame aplinkose ir projektuojame jas ateičiai“, – sako Sirakūzų universiteto Architektūros mokyklos profesorė Emily C. S. Pellicano.
Integruodami generatyvinį DI į architektūrinio projektavimo procesą, architektai gali efektyviau dirbti kurdami inovatyvias aplinkas.
Kaip ir tarp kitų profesijų atstovų bei panaudojimų atvejų, taip ir architektai vis dar tyrinėja daugybę būdų, kaip naujoji generatyvinio DI technologija gali padėti jų sričiai. Toliau pateikiame tik keletą generatyvinio DI pranašumų jau dirbantiems architektams ir architektūros studentams.
„Apie generatyvinio DI įtraukimą į architektų darbą mane labiausiai žavi tai, kad ši technologija tampa naudingu pagalbininku projektavimo procese“, – sako Pellicano.
Ypač ankstyvuose proceso etapuose, kai architektai kuria idėjas, kartoja ir plėtoja savo viziją, generatyvinis DI gali pasitarnauti jas išbandant. Pavyzdžiui, architektai generatyvinio DI modelio gali paklausti apie neseniai kurtus arba istorinius projektus, kad pajustų, kur architektūriniame kraštovaizdyje dera jų idėja. Jie taip pat gali išbandyti pirmines idėjas naudodamiesi teksto vertimo vaizdu galimybėmis.
Pavyzdžiui, architektas į DI vaizdų generatorių, pvz., „Adobe Firefly“, gali įvesti įvairias skirtingas tekstines komandas ir, prieš imdamasis projektuoti, pamatyti, kaip galėtų atrodyti neįprasta koncepcija.
Vienas įspūdingiausių generatyvinio DI veiksnių yra tai, kad ši technologija „nemąsto“ taip, kaip žmonės. Net ir kūrybingiausi žmonės turi išankstinių nuostatų apie tai, kas yra įmanoma, ir architektai čia – ne išimtis. Anot Pellicano, generatyvinis DI „geba kurti naujas jungtis ir identifikuoti netikėtas sąsajas, šablonus ir galimybes, kurių atsisakė mūsų nepriklausomas žmogiškas suvokimas.“
Netikėti ar neįmanomi pasiekti rezultatai gali atverti naujus kūrybingumo kelius, kurių architektai kitu atveju galėjo ir neatrasti.
Pellicano įspėja studentus nenaudoti generatyvinio DI technologijos vien tam, kad jie greičiau atliktų užduotis – labai svarbu, kad kuriantys architektai skirtų laiko plėsti savo supratimą ir mestų iššūkį išankstinėms nuostatoms. Užuot galvojus apie generatyvinį DI kaip apie įrankį laikui taupyti, reikėtų į jį žiūrėti kaip į pagalbinę priemonę, padedančią architektams geriau išnaudoti laiką sumažinant rankinių darbų kiekį.
Vienas sudėtingiausių architektūros proceso iššūkių – nuo pat projekto pradžios apgalvoti daugybę įvairių veiksnių. Kai pasibaigus pradiniam projekto etapui įvyksta netikėtumų, pavyzdžiui, nesusipratimas dėl biudžeto, dėl kurio kai kurios naujos statybinės medžiagos tampa nebeprieinamos, visas projektas gali pasisukti nenumatyta vaga.
Kadangi generatyvinis DI yra apmokomas milžinišku duomenų kiekiu, į kurį įeina vietos apribojimai, biudžetai, konstrukcinės medžiagos, kodekso reikalavimai ir kt., jis gali padėti architektams ir jų komandoms iš anksto apgalvoti galimas problemas ir greičiau grąžinti projektą (bei biudžetą) į senas vėžes. Be to, prieiga prie daugybės tokio tipo duomenų suteikia architektams galimybę pastebėti kitu atveju nematomas neefektyvias detales ar galimybes, galinčias padėti geriausiai išnaudoti erdvę ir medžiagas – tai taip pat yra didelis pranašumas užtikrinant tvarumą.
Svarbu prisiminti, kad nors generatyvinis DI suteikia architektams „supergalių“, jis negali pakeisti kritinio mąstymo ir žmogiškos empatijos. Milžiniški duomenų rinkiniai, kuriais apmokomos generatyvinio DI programos, vis dėlto negali apsvarstyti visko – ypač kultūrinio, asmeninio ir bendruomeninio statinių poveikio.
Atminkite: generatyvinis DI yra pagalbininkas, o ne kritinio mąstymo ir žmogaus kūrybingumo pakaitalas.
Nors dar nėra atskirtos generatyvinio DI programos architektūrai, studentai ir profesionalai jį jau įtraukia į projektavimo procesą ir taip papildo turimas technologijas. Egzistuoja generatyvinio DI panaudojimo atvejų visame architektūros projektavimo procese, tačiau brėžinių kūrimo ir projekto plėtojimo etapai puikiai tinka siekiant pradėti tyrinėti galimybes.
Štai keletas pavyzdžių, kaip galima būtų integruoti generatyvinį DI į architektūros procesą:
DI generatoriai gali padėti studentams ir jau dirbantiems architektams greitai atrasti daugybę galimybių prieš apsisprendžiant dėl vienos projekto krypties. Pradėti galima turint idėją ir naudojantis teksto į vaizdą generavimo funkcija arba išnaudojant „Generative Fill“ ir „Generative Expand“ galimybes programoje „Photoshop“ ir kuriant pagal eskizus ar nuotraukas pajusti, kaip koncepcija atrodys realybėje.
Vienoje savo architektūros projektavimo studijų Sirakūzų universitete Pellicano naudoja generatyvinį DI, kad padėtų studentams atrasti naujus būdus interpretuoti, pavaizduoti ir suvokti fizinę statybvietę, su kuria dirba. Jos studentai naudoja „neuroninio stiliaus perkėlimo“ procesą ir aikštelės nuotraukas iš oro, kad keltų su šia statybviete susijusius klausimus, vertintų ir planuotų. Šio pratimo metu studentai pradeda nuo aikštelės nuotraukų iš oro, o tuomet „perkelia“ alternatyvius statybvietės vaizdus (pavyzdžiui, istorinius žemėlapius, jutiminius ar orų žemėlapius, teisinius mokesčių žemėlapius ir pan.) ant originalios nuotraukos iš oro.
„Tai leidžia studentams įsivaizduoti alternatyvas, nesusijusias su išankstinėmis nuostatomis, kaip vietovė turi atrodyti, kaip ji yra tvarkoma ir kaip ji potencialiai naujais ir produktyviais būdais siejasi su savo kontekstu“, – sako Pellicano.
Pradedant nuo bazinio 3D vaizdo ar animacijos, generatyvinis DI gali padėti architektams greitai sukurti išraiškingus, iliustratyvius vaizdo įrašus, suteikiančius žiūrovams įtraukią projekto patirtį. Vaizdo įrašai yra svarbus įrankis, padedantis architektams perteikti erdvės pojūtį ir tai, kaip žmonės joje juda.
Daugelis architektų naudojasi 2D ir 3D kompiuterine projektavimo programine įranga, kad pavaizduotų tikslią kuriamos struktūros viziją. Padedami generatyvinio DI prie vaizdų jie gali greitai pridėti kontekstą ir stilių, pavyzdžiui, kraštovaizdžio dizainą, statybines medžiagas, tekstūras ir spalvas, tokius papildomus elementus kaip baldai, aparatūra ar kitos interjero detalės. Be to, tokios galimybės kaip vaizdo praplėtimas, programoje „Photoshop“ pažįstamos kaip „Generative Expand“ funkcija, padeda architektams padidinti vaizdus arba lengvai pakeisti mastelį išsaugant bendrą vaizdą ir pojūtį.
Plokščio 2D dizaino pavertimas 3D modeliu gali užtrukti. Tačiau naujoji generatyvinio DI technologija šią užduotį gali gerokai pagreitinti ir supaprastinti. Žinoma, būnant architektu vis dar svarbu mokėti kurti 3D modelius, tačiau itin spartus 3D atvaizdavimas gali padėti pagreitinti paskutinės minutės pakeitimus akimirksniu.
Taip pat, kaip įsitvirtino kasdienybėje tokiomis inovacijomis kaip automatinis taisymas arba žemėlapis, padedantis realiuoju laiku išvengti lėtesnio eismo, generatyvinis DI taps ir neatsiejama architektūrinio projektavimo dalimi.
„Manau, kad visi architektai pamažu įtrauks DI į savo darbą, nesvarbu, ar patys tai suvokdami, ar ne, – sako Pellicano. – Jis vis dažniau bus įtraukiamas į mums įprastus programinės įrangos paketus ir fone veiks mums dažnai net nesuprantant arba to nenumanant.“ Generatyvinio DI technologija taps architekto kūrybingumo ir vizijos tęsiniu, atveriančiu naujas galimybes kaip ir įprasta technologijoms – nuo liniuotės iki kompaso ar nuo braižymo aparato iki kompiuterizuotos projektavimo programinės įrangos ir ne tik.
Pellicano patarimas architektams, siekiantiems neatsilikti nuo naujausių generatyvinio DI technologijų? Sužinokite, kaip veikia generatyvinis DI. Mokytis apie skirtingų modelių naudojamus duomenų rinkinius, tyrinėti, kaip veikia turinio sintezė, ir daug daug daug eksperimentuoti. Netikėti rezultatai, kurių žmogaus smegenys greičiausiai niekada nesukurtų, turi didžiausią inovacijų galimybę.
„Bet kam, norinčiam dirbti su generatyviniu DI, patarčiau žvelgti į technologiją su smalsumu ir būti pasiruošusiems nebijoti prarasti šiek tiek kontrolės“, – sako Pellicano.
Pašnekovė
Based on your location, we think you may prefer the United States website, where you'll get regional content, offerings, and pricing.
